Šiandien buvau Bare. Po daugybės dienų, metų, gyvenimų – atsiprašau už pompasiką, bet taip jaučiuos 
Sutikau šešis žmones, kurie man kažką reiškė ir visi kaleidoskopiškai išlindo tarsi provokacija: kokia aš? Dabar, po to vieno keisto gyvenimo kaip spektaklis, už kurį honorarą gavau išgyvenimo forma?
Nebuvo septinto žmogaus, kuriam gal tik vienam norėčiau kažką pasakyti. Tiesa, jei reiktų, nepasakyčiau nieko – taip jau nutinka. Todėl jo šiandien ir nebuvo.
Čia aš išsitraukiu ilgą samurajaus kardą.
Dabar visi mano darbai turėtų prisistabdyti, nes turėčiau eiti skaityti Japonijos istorijos…
BVP tepasiunta, man svarbiau mano skolos
…, o taip pat išsilavinimo spragos 