Manęs neatpažįsta žmonės iš praeito gyvenimo. Tai baigia mane įtikinti, jog nieko ir nebuvo.
Aš esu žmogus, kurio nebuvo. Aš esu Tavo gražiausias prisiminimas apie kitą moterį.
Regis, belieka sau patvirtinti, ir įsigalios. Bet kodėl aš dvejoju? Kaip ir dėl žmonių, kuriuos aplankau kas kelis mėnesius. Kaip ir dėl Angelo Sargo, kurio – nebuvo?
Aplinkybės labai įtikinamos.
Praeitas, šis, kitas, mano, tavo, jo gyvenimas – maya.
Užskaitau. Geresnio komentaro būti negali.