Toks lietus galėtų kristi Ispanijos provincijoje, tuščioj Varšuvos aikštėj ar Šilutės rajone. Visur vienodas.
Mano žvilgsnis niekur nepasikeičia, o liūdesys niekada neišdžiūna kaip koks vienišas besiplaikstantis skuduras, tvirtai prisegtas prie atsitiktinės žvaigždės apgaulingai tykiame kosmose.
Aš nebeturiu svajonių šalies. Svajonių šalis yra lūkestis staiga išvysti pasaulį kitu žvilgsniu, nustebti, pajusti palengvėjimą, tapti kitu – kitokiu.
Nepadės. Nebeieškau namų, nes tai – ne pastatai, ne vietos ir ne šalys – tai žmonės, iki kurių aš vis mažiau turiu vilties prisikasti. Išsiskyrėm dėl seniai įvykdytų nusikaltimų, kurių sunkiausias, spėju, neryžtingumas.
Laikinas prieglobstis galėtų būti šalis, kur ilsisi Tavo siela – Mauricijus… Spėju
Neatspėjau… bet Tailandas irgi gerai, gal net geriau
Taip. Tu dar turi pakankamai laiko, kol Tailandas taps eiline pasaulio ryžių sostine
Gero pasibuvimo :*