Posted by: helluvagirl on: 2007-07-08
Tada gulėjau ligoninėj. Tris dienas neleido valgyti, gerti. Dalia suvilgydavo vatos tamponą ir perbraukdavo lūpas. Prašydavau dar ir dar, kad bent keli lašai to vandens nutekėtų gerkle, o ji sakydavo: negalima. Keli lašai, ir tik ant lūpų. Tokie vėsūs ir, deja, greit nudžiūstantys.
Posted by: helluvagirl on: 2007-07-05
minia sekretorių
latekso juostomis
susiveržusių liemenis
stingsta atstačiusios
blizgančius užpakalius
kantriai laukia
skambaus pliaukšt
plaukų šepečiu:
pliaukšt! –
išriečia nugaras
nežymiai pakeičia pozas
veiduose –
stilizuotas „o, taip!“
rūkas, vien rūkas
sutrupėję vitražai
sudraskyti korsetai
atlaso užvalktuose
veržia man gerklę
nelengva kvėpuoti
stebėti
ir dulkinti
vartotės mėsinėj
nudirtais apatiniais
o aš toks
mažas toks
lengvas
Posted by: helluvagirl on: 2007-07-02
Myliu sesę, mamą, tėtį, močiutę.
Ir dar kelis kitus. Juos noriu pasiimti į kitą gyvenimą.
Seniai seniai esu skaičiusi gerą tekstą. Įsiminė viena frazė: “Labai sunku atpažinti kelią, kuriuo turi eiti, ir žmones, kuriuos kažkada galbūt žadėjai pasiimti drauge”.
