minia sekretorių
latekso juostomis
susiveržusių liemenis
stingsta atstačiusios
blizgančius užpakalius
kantriai laukia
skambaus pliaukšt
plaukų šepečiu:
pliaukšt! –
išriečia nugaras
nežymiai pakeičia pozas
veiduose –
stilizuotas „o, taip!“
rūkas, vien rūkas
sutrupėję vitražai
sudraskyti korsetai
atlaso užvalktuose
veržia man gerklę
nelengva kvėpuoti
stebėti
ir dulkinti
vartotės mėsinėj
nudirtais apatiniais
o aš toks
mažas toks
lengvas
