Mano jaukiam beprotnamėly
Nelygiai nudažytų sienų meditacija
Pilna autoironiškos užuominos į nebuvimą
Tų sienų nenusakoma nieko nesakanti spalva
Tarsi pageltusi vata nuo užpernės eglutės
Mano jaukiam beprotnamėly
Su vienu langu tiesiai prieš aptingusį judėti laiką
Ant žemės ridinėjasi peraugusios citrinos
Mažučiai teigiamo nusiteikimo ambasadoriai
Kuriuos kažkas pamiršo deramai sutikti
Mano jaukiam beprotnamėly
Ilgiau pabuvus pasimiršta paslaptys ir pavadinimai
Ilgiau užtrukę ima merdėti grobuonys
O dvasios vietinės kinkuoja kojomis susėdusios
Ant niekad taip ir neįjungto televizoriaus
