31 savaitė ir 6 dienos…

Noriu tiesiog egzistuoti ir už nieko nekliūti anei mintimis, nei pilvu. O paskui vėl būti plona. Lengva.

Nuo šios savaitės nebegaliu pirkti batų. Dar vienas “man taip tikrai nebus” paneigimas – knygose skaičiau patarimus nėštumo metu nepirkti brangių batų, nes paskui teks jų atsikratyti, mat koja padidėja vienu dydžiu. Viskas buvo gerai septynis mėnesius, o paskui užėjo karščiai. Pėdos kvadratinės jau nuo ryto. Stengiuosi gerti daugiau vandens – kuo daugiau išryji, tuo daugiau pasišalina. Ta proga į tūliką per naktį einu vidutiniškai septynis kartus.

Vivienne Westwood “Anglomania”

Aleliuja. Prisikėliau iš numirusiųjų.

Bet prieš tai įžangėlė.

Aguona

Įspūdžiai iš Šiauliai Jazz 2009

Praėjusį savaitgalį buvome pakviesti užimti VIPines vietas seniai lankytame Šiaulių Meks Dens Peredais (a.k.a. Max Dance Paradise) ir paklausyti intelektualaus muzono. Nenuvylė.

29ta savaitė. Vežimėlio paieškos, blimey…

Miliu apsipirkinėti. Mane džiugina daiktai. Atsikračiusi blogų įpročių pasilikau tik vieną nuodėmę – polinkį į neprotingą pinigų leidimą: kontroliuoju save, tiesiog prisipirkusi šūdniekiukų džiaugiuosi labiau nei galbūt verta.

Tačiau dabar susidūriau su situacija, kai tikrai reikalingas pirkinys baigia išvaryti mane iš proto. Tai VEŽIMĖLIS KŪDIKIUI.

Paliko

Nuo vakar prieš langus tas šuo. Atvažiavo kažkokia mašina – manėme, pavedžioti. Nes juk yra žmonių, kurie taip supranta gyvūno vedžiojimą, ar ne – nuvežiau, paleidau kažkur, paskui turėdamas laiko susirinkau. Bet man nepanašu, kad kas nors ruoštųsi jį pasiimti.

26tos savaitės pabaiga…

Dar neseniai beviltiškai kėliau klausimą, kodėl vai kodėl Dievas davė 9, o ne 6,5 nėštumo mėnesių. Dabar jau žinau kodėl: kad pasidarytų giliai dzin, koks bus vaiko vardas, ar jis derės prie pavardės, kokio briando smėlinukus labiau verta pirkti, ar derinti juos prie savo garderobo spalvų ir ypač ką apie visa tai mano giminaičiai.

25ta savaitė. Dar šiek tiek klausimų sau

Staiga mane sugavo mintis: ar tik aš netampu per daug normali? Tokia stabili, skaitanti knygas apie vaikų seksualumą, besivilianti būti geresne motina, jau dabar esanti labiau nei bet kada nuspėjama, o visas neatsakingumas – tai keli šimtai litų, palikti “Kristianoje” už mažyčius buteliukus; daugiau jokių žaidimų degtukais, jokių lenktynių ir nuo slydimo apsibraižiusių stiklo kalnų.

Ar aš to bent jau nepamiršiu? Nes jeigu nepamiršiu, tai vis tiek matysis – kažkaip neapčiuopiamai, bet jeigu pašnekovas pagaulus… Man atrodo, kad jeigu vieną dieną tapsiu visiškai normali, nebeliks manęs pačios. Ir viso to nemalonumo, dėl kurio kažkada buvo verta mane sutikti.

24ta savaitė. Kūdikio talpinimas galvoje

Peršalau. Tikiuosi, kanopėlės neišaugs prieš jas užverčiant. Na, svarbiausia, kad nekiltų temperatūra, nes tada beibiukui bus blogai.

Vkr ir šnd šiek tiek verčiau, tai mano smegeninė visai nebepaneša Verčiu lėtai, galva plyšta… Kaip kitos gali ramiausiai darbuotis iki 8to mėnesio?

Vkr mikrūškėje bandžiau su aipodu pračekinti, kokia muzika lėlytei patinka, pagal tai, ar spardosi. Tai jam patinka ta pati, kur ir man.

Pasėjau linelį ant pyyylimo,/ dėl jauno bernelio, dėl mylimooo

Ką tik pasodinau gėlių balkono loveliuose. Tiksliau, pasėjau, nes ten buvo ne kokie sodinukai, o sėklos. Tik man atrodo, kad viską ne taip padariau.